***
Jau laikas - plaukia debesys keleiviai--
Tiek kraujo - verkia vėjas pranašų...
O  tavo žaibo baltaveidei kreivei
Dygliažolę segu švelniausiąją visų--

Tėvynės usnį - te į širdį duria--
Mėnulio pilnaty giedos šalna,
Kalnai iškels raudoną saulės burę--
Jų skardžiai guos - gaubly tu ne viena...

Tėvynėje naktis - tamsybių sargas
Ir obelų sukruvinta rasa,
Klastos nagai, pritvinkęs kaulų vargas
Ir pragaro kompanija visa--

Jau laikas - sako debesys nuraudę--
Dygliažolė ir purpuras ir mėlis--
Pakilo vėjai saulės aidus gaudę--
Žmogaus balsu dejuoja kopų smėlis--

Tėvynės usnį nešk - benamio dalią,
Lietaus padangę, pirmutinę šalną --
Te širdį plėšo, tegu širdį gelia,
Bet viską neškis į tą Šventą Kalną,

Kur skamba baltos arfos debesų
Poezija pražydusiu balsu...