Santrauka:
Iš dziedulio vynmaišio
Dažnai prisimenu,
Kaip gervės parskrenda,
Kad pailsėtų
Savo gūžtas išauginę.
Sparnai didėja, auga,
O mostais moko net mane
Įaugt gimtinėj...
O gervės!
Paukščiai ilgesio ir meilės,
Tegu nebus many ramybės!..
Pavargę
nusileiskite
Širdy ar ant krūtinės ---
Gal bus lengviau išskristi
Ir nežinoti, kaip skaudu,
Kuomet jau negali sugrįžti.
Skaitau rašytus – nerašytus gervių laiškus
Per dangų visą – ilgesio pilni.
Galbūt kada ir aš su jais parklyksiu-
Raide,
žodžiu
ar
viltimi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-29 12:05:47
O gervės!
Paukščiai ilgesio ir meilės - atrodo, girdėtas vaizdinys, bet perteikta savaip ir originaliai, lyriškai.
Daug viltingos prasmės įpinta, ypač pabaigoje.
Labai gražus eilėraštis, nuo pat pavadinimo.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-28 22:08:45
Nuostabu, skambu ir artima. :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-01-28 21:18:32
Ir kaip dabar viduržiemy tas gerves danguj atsiminti???? Gerai, kad Pelėduks šiuo klausimu padėjo... ;)
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-01-28 20:38:06
toks skaidrus ilgesys, nors verk...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-01-28 20:01:33
...Skrenda gervės...kažkas didingo...tikrai ilgesio ir meilės paukščiai...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-28 19:36:15
Girdžiu gerves klykaujant ties Čepkeliais...