*
Pagrok, Margarita, drugeli baltasai,
Klausysiuos  sidabro garsų--
Regėsiu altorių aš vasaros rasai
Virš žibančių saulės gaisrų--

Juodieji varnai gal išskris iš širdies,
Išgirdę melodiją ryto--
Tu grok - ir pjūtis aušromis nusities
Laukuos, kur svajonė nušvito

Kadais lyg daina ilgesingoji ši--
Aš meilei meldžiausi lyg gėlei--
Tik snaigė užkrito ant saulės vėsi--
…Bet grok, kad ir širdį sugėlei,

Vistiek prisiminti tą jausmą puiku--
Geismų gaivalingąją jūrą--
Ko žvaigždės vis krenta iš tavo akių--
Juk  pasakos žemėj sugūra…


**
Ne jūra supasi, ne jūra,
O mano sapnas sklidinas audrų--
Ne vien tik uolos - baltos uolos gūra,
Kai žemė rąžos,  spjaudosi  garu,

Karščiuojančias liepsnas, lavas palieja--
O mano širdį perverė žaibai !
Kažkur geismu alsuojančia  alėja
Išbalęs veidas klaidžioja labai--

Aš groju jam jausmingą skardžių dainą--
Girdi, kaip blaškosi kalnų griūtis--
O  štai jau mano skausmas mariom eina--
Paguos tik jį žvaigždėtoji naktis…


***
Pagrok, Margarita, baltoji gėlele,
Pavasaris pilnas žiedų--
Pagrok apie vasaros  šypseną žalią,
Rugiagėles, gelmę aidų…

...Kaip vėjas šiurena karališkuos  soduos
Prieš mėlyną audrą laukuos,
Kaip meilės aušra  sužeista, be paguodos...
Saulėgrąžų saulės šaukiuos !

...Užgeso žvakelė…Tik žydi aguonos,
Kažkur akyje nebūties--
Pagroki, sidabro tyriausiuose tonuos
Per jūras takai nusities...