Margarita Gaše prie pianino / Marguerite Gachet at the Piano / Van Gogh /
*
Pagrok, Margarita, drugeli baltasai,
Klausysiuos sidabro garsų--
Regėsiu altorių aš vasaros rasai
Virš žibančių saulės gaisrų--
Juodieji varnai gal išskris iš širdies,
Išgirdę melodiją ryto--
Tu grok - ir pjūtis aušromis nusities
Laukuos, kur svajonė nušvito
Kadais lyg daina ilgesingoji ši--
Aš meilei meldžiausi lyg gėlei--
Tik snaigė užkrito ant saulės vėsi--
…Bet grok, kad ir širdį sugėlei,
Vistiek prisiminti tą jausmą puiku--
Geismų gaivalingąją jūrą--
Ko žvaigždės vis krenta iš tavo akių--
Juk pasakos žemėj sugūra…
**
Ne jūra supasi, ne jūra,
O mano sapnas sklidinas audrų--
Ne vien tik uolos - baltos uolos gūra,
Kai žemė rąžos, spjaudosi garu,
Karščiuojančias liepsnas, lavas palieja--
O mano širdį perverė žaibai !
Kažkur geismu alsuojančia alėja
Išbalęs veidas klaidžioja labai--
Aš groju jam jausmingą skardžių dainą--
Girdi, kaip blaškosi kalnų griūtis--
O štai jau mano skausmas mariom eina--
Paguos tik jį žvaigždėtoji naktis…
***
Pagrok, Margarita, baltoji gėlele,
Pavasaris pilnas žiedų--
Pagrok apie vasaros šypseną žalią,
Rugiagėles, gelmę aidų…
...Kaip vėjas šiurena karališkuos soduos
Prieš mėlyną audrą laukuos,
Kaip meilės aušra sužeista, be paguodos...
Saulėgrąžų saulės šaukiuos !
...Užgeso žvakelė…Tik žydi aguonos,
Kažkur akyje nebūties--
Pagroki, sidabro tyriausiuose tonuos
Per jūras takai nusities...