Likimais praeinu,
Kartodamas kitus ir – ne.
Išaugę METAI- MEDŽIAI jau nežydi,
Tiktai giliai – toli,
sukritę širdyje,
Žarijom gęsta, žaižaromis švyti.
Dar degina, kūrenas jų ugnis,
Neleisdama sušalti lyrai.
Lyg į eilėraštį
pats į save einu
Žinoti, kaip tikėta,
Kaip džiaugtasi,
Jeigu kada
Savy išgirsdavau poetą.
Likimais praeinu...
Ir jeigu kam – daina
Tiktai tuomet,
Kai įkelta į gerklę,
Many dažniau dainuoja tyluma.
Netrukdo jai varpai bažnyčių,
Net pykčių prasiveržusių lava.
Pavaikštau mintimis,
Apsikabinęs lyrą,
Ir vietoj ašaros
Vėl vyturėliais gieda atmintis.
Tik vis ramiau...
Gal kad žiema
Į Šiaurę slenkanti
Ar Antarktidą?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-01-25 22:18:33
Miela Tavo lyra, kai vaikštai mintimis ir vietoj ašarų vyturėliais gieda atmintis... :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-01-25 18:08:00
Praeis ta žiema, praeis...
nors tik kai kada, bet geras tas išgirdimas ir tas apsikabinimas lyros...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2008-01-25 12:58:23
"kaip tikėta,
Kaip džiaugtasi,
Jeigu kada
Savy išgirsdavau poetą." kaip taikliai išsakytas kiekvieno rašančiojo nedrąsus džiugesys...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-25 09:29:30
Šviesiai skamba, ypač apie ėjimą į save.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-01-25 07:24:24
Ir vietoj ašaros
Vėl vyturėliais gieda atmintis...
Jau kartą sakiau - Baltasis Metraštininkas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-01-25 00:59:44
...Te niekada nenurimsta Tavo Lyra...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-25 00:21:17
ugnis kūrenas
vis tyluma dainuoja
mintim į gerklę