Raktas

Skrunda vakaras
pykčio pluta –
vėl abudu pritrūkome
žodžių
ir pamiršom,
kad turim rankas,
kurios tyliai liesdamos
guodžia.
Sukas sraigių nameliais
jausmai,
tarsi juos
tiktai įtarėm turintys.
Du plaktukai
– gerai negerai –
minčių griūtį kaukšėdami
sukelia.
Rudenėjančių skruostų
laužais
ramstom kelią
į nebylio naktį...
Ar sušils jaukumu dar rytai:
„Nesikelk.
Aš pasiimu
raktą“?
kielė

2008-01-10 16:03:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-02-20 16:11:58

Gražu ir lyriška:) ypač pabaiga, tik man geriau be klausimo būtų. ir kad dranatiškiau skambėtų - nesikelk aš palieku raktą:)

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-01-10 21:42:21

na ir nesikelsiu, bet priglausiu

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-01-10 20:15:10

...ir atsarginio,aišku,nepalieki?
................................................
gerai sueiliavai.

Anonimas

Sukurta: 2008-01-10 17:28:44

Kiele, patikslimk prašau: pasiimu raktą - 19x22, ar nuo buto kur sudėti pinigai?.. O šiaip eilėraštis gražus, truputėlį melancholiškas, o tie plaktukai gerai-negerai - tikrai liuks.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-01-10 17:13:57

Nu, va yra raktas. Pradžia lyg ir žinoma turbūt daug kam, o pabaiga patempia ausis suklusti.