Santrauka:
Kai kažkas primena kažką kasdienybės nuotrupomis: garsais, vaizdais, veidais, net lietumi...
Aukštakulniai sutrupina tylą –
Durų žiaunos į tamsą praryja
Siluetą. Nostalgiškai lyja
Už ribos. Pasukimu rakto
Išorinę darganą kūnas nukrato.
Vaizdiniai dėlionėn sugrįžta lėtai.
Kalendoriaus lapeliai tarsi vergai
Atminty kastuvėliais dienų
Duobes kasė, kad būtų saugu.
Bergždžias darbas: stovi, bėgi, eini
Bet visai netikėtai – grįžti lietumi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-01-09 20:35:25
Įdomiai, pagaunančiai.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-01-09 19:24:21
Aukštakulniai - jėga, ne tik tylą trupina...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-01-09 08:44:28
Kalendoriaus lapeliai... kastuvėliais dienų duobes kasė, kad būtų saugu - įmantroka išraiška, kelia abejonių ir dėl prasmės, iš principo dėl to saugumo...
Bet apskritai, įtaigus nuotaikos perteikimas siejasi su kasdienio nuovargio neišvengiamybe.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-01-08 22:33:36
Duobės atminty - gal ir gera apsaugos priemonė :) Patiko viskas: nuo durų-žuvies ryjančios siluetą, kaip kokį slieką iki grįžimo namo lietumi, kuris nuoširdžiai tikiuosi dažnai nelyja.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-01-08 22:24:40
na kad ir man žiauna įspyrė :-)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-01-08 20:08:49
Bet tik tuomet ,kai lyja? ar -ne?
Šiaip ar taip, bet kažkas yra, ko nelabai sugaunu, ir man tai įdomiausia. Poeziškiausia...
Paaišinimai nereikalingi.
Sėkmės, Aš truputį sulytas, nes taip įsivaizduoju ir, manau, kad niekas man taip įsivaizduoti neuždraus. Ir nuostabiausia, kad niekur nebuvau išjęs..
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-01-08 19:26:56
lyriškas , metaforiškas, sodrus