Aukštakulniai sutrupina tylą –
Durų žiaunos į tamsą praryja
Siluetą. Nostalgiškai lyja
Už ribos. Pasukimu rakto
Išorinę darganą kūnas nukrato.
Vaizdiniai dėlionėn sugrįžta lėtai.
Kalendoriaus lapeliai tarsi vergai
Atminty kastuvėliais dienų
Duobes kasė, kad būtų saugu.
Bergždžias darbas: stovi, bėgi, eini
Bet visai netikėtai – grįžti lietumi...