Kai saulė agonijoj gilioj
Leidosi į jūros kapą,
Miško prietemoj gūdžioj
Bukom akim į tolį žvelgė varna.
Matė ji tik tamsą,
Girdėjo žingsnius.
Manė – gal vaidenas, nes
Širdis turėjo mušt paskutinius dūžius.
Nebesulaukė ji savos lemties,
Tik spėjo kulką savyje pajust.
Gyvent turėjo dar kvailos vilties,
Bet tas svajas jau atėmė žmogus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-01-08 22:36:54
taip, paskutinė strofa silpnesnė už kitas. Man skaitant nebuvo lengva pačiupti rimą, reiktų pašlifuoti. O varna tokia nelietuviškai varniškai smagi pasirodė.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-08 19:45:11
Siūlau pasirinkt geresnį momentą (arba paukštį) ir bandyti iš naujo.
Anonimas
Sukurta: 2008-01-08 19:38:28
vat vat vat gerai semema pasakė - iš pradžių labai įspūdinga ir gražu. o po to kažkaip jau padvelkia didaktika, plastmasinėmis vampyrų iltimis ir filmu The Crow. :)
pet pirma strofa ir sąlyginai antra man patiko. gražus vaizdas, dinamiškas, įtikina, jaučiasi nuotaika. truputį gal reikėtų kitokio posūkio ieškoti pabaigai - stipriau buvo galima užlenkti. ne varną, eilėraštį. :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-01-08 19:20:38
iki pusės labai intriguojančiai , toliau - nelabai :)