Prarandant save

Mes vis mitom šventųjų likučiais,
kol pačių nepašventino stigmom –
persikreipusios didmiesčių būtys
palei brangstantį laiką užmigdė.
Kai tik Dievas plačiai atsimerkė,
poromis Nojaus įgulą pildėm.
Ir kiekvienas patapome vergu
liūtimis apsisupusiai vilčiai.
ta_pati

2007-12-30 18:57:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-12-31 01:30:00

ogi įdomus toks - su erdve. tik kažkokios atsvaros nihilizmui norisi - vardan ko, kodėl, per ką į ką etc. čia virsmo gabalėlis, o norėtųsi visumos.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2007-12-30 19:47:58

"mitom šventųjų likučiais" - prasmė - nešam šventųjų dalią ? kol. . . nes tai tęsiasi.Taip. Puiku.
"patapome vergu" > geriau skamba "vergu patapome" . Šaunu , be priekaištų. Tiesiog lenkiu galvą :)

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-12-30 19:43:22

...prarandant Save, bet patiko labai...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-12-30 19:24:28

/ Mes vis mitom šventųjų likučiais, / skaudžiai nuskamba kūrinys...gilus...patiko...