Mes vis mitom šventųjų likučiais,
kol pačių nepašventino stigmom –
persikreipusios didmiesčių būtys
palei brangstantį laiką užmigdė.
Kai tik Dievas plačiai atsimerkė,
poromis Nojaus įgulą pildėm.
Ir kiekvienas patapome vergu
liūtimis apsisupusiai vilčiai.