Pokario kaštai

Išėjau tik tam, kad sugrįžtantį
pasitiktų ant slenksčio, bet ne tam,
kad atrastų gulintį po įšalu.
Suledėti sunku, brolau.



Pirmas rytas, pirmosios panikos,
vakarykščių dūmų voratinkliai –
aplink kaimą – šimtas benamių
ir nelaimės tunelis aklinas.
Tvenkiniuos jie atgulę ir tyli,
tartum niekad nebūtų kalbėję,
ir lietus jiems begėdiškai pila
į panirusią taurę. Skaidrėja

akių dugnas motinoms, broliams,
kai pergriuvę leidžia tekėti
ašaringoms minoms į guolį.
Viskas vyksta greit, bet iš lėto
verčias kadras per trupantį riešą
ir užstringa juosta ties viduriu.
Pabaigos nesulaukusiems priešams
susikibę kariai taria: - Klydote.
ta_pati

2007-12-23 20:22:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2007-12-24 16:23:28

labai nuostabus eilėraštis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-12-23 23:03:07

Labai patiko...skaudžiai gilus kūrinys ir labai melodingas...sužavėta...Gerų švenčių Tau..

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-12-23 21:58:10

Jūsų kūrinys - kaip moksleivės tikrai labai neblogas, (dramatiškas) bet yra niuansų.