Kas rytą nubudus
randu pliušinę žirafą ant žemės,
Išlipus iš lovos
sutinku keistą nepažįstamąją,
O gerdama arbatą
nusideginu liežuvį vandeniu.
Kai niekas nemato,
aš tyliu.
Kai niekas negirdi –
šoku.
Ir kada gi mes
dalinsim sausainius per pusę?
Jei Tu suspėsi,
kitą dieną gims Kristus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-12-05 15:10:50
O man šitas mielas lb būtų be arbatos ir liežuvio nusideginimo. Kažkaip per paprastas išsireiškimas šiam darbui ;) O pabaiba - liuks
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2007-12-04 19:12:09
gera pabaiga, :)
Anonimas
Sukurta: 2007-12-04 18:23:19
"Mylėk, lyg niekas niekada nebūtų tavęs įskaudinęs
Šok, lyg niekas tavęs nestebėtų,
Dainuok, lyg niekas tavęs nesiklausytų
Gyvenk lyg žemėje būtų Rojus... "