Kas rytą nubudus
randu pliušinę žirafą ant žemės,
Išlipus iš lovos
sutinku keistą nepažįstamąją,
O gerdama arbatą
nusideginu liežuvį vandeniu.

Kai niekas nemato,
aš tyliu.
Kai niekas negirdi –
šoku.

Ir kada gi mes
dalinsim sausainius per pusę?

Jei Tu suspėsi,
kitą dieną gims Kristus.