Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Sezano / Cézanne / paveikslui.
******
Bedugnėm nuėjo kalnai,
Palikę tik smėlį ir vėją
Ant žemės blakstienų...žinai,
Kaip čia amžinai gintarėja
Tylos mėlynieji sparnai,
Kai uolos po kojomis slysta--
Virš debesio žydi linai,
Laukų prisiminę jaunystę--
O aš tais linais vis brendu--
Šventasis Kalnas vos matos--
Jis šaukia mane vardu,
O pušys, skaidrėjančios metuos,
Sustojo prie kelio plataus,
Į tolumą žvelgia neramią--
Kas mano svajonę priglaus,
Bedugnėmis aižyta Žeme...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Toltik
Sukurta: 2007-12-03 15:45:14
Pakelki spygliuotas rankas
Nubrauki linguojamą lauką
Tegu svarina dainas
Kalnai debesim išplaukę
Šukuoja linų mėlynumą
Prikelki temstančią tolumą
Kad vėjas nurimtų įkritęs
Į gylį po tavo kojom
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-12-02 00:08:21
Galiu tik komplimentus reiksti:)))
Anonimas
Sukurta: 2007-12-01 23:56:12
Vilnijantis ne tik kalnais, bet protu ir siela.
Daug išgyvento jausmo .
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-12-01 21:29:51
Turbūt per silpna bus, jei pasakysiu: sužavėta šiuo kūriniu. Nerandu stipresnio žodžio...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-12-01 20:59:04
Nežinau, Giedre, ką sakyti. Patylėsiu,
Gal Tu visai ne Giedrė, o Žodis.
Gal jau laikas pasakyti: pirma Žodis, o paskui... kalnai.
Bent jau aš Šv. kalnus pažįnau per Tavo Žodį. Dabar jau girdžiu:
"Virš debesio žydi linai"
Ar ir vėl ne pirma Žodis, o paskui ten sužydėję linai?