******
Bedugnėm nuėjo kalnai,
Palikę tik smėlį ir vėją
Ant žemės blakstienų...žinai,
Kaip čia amžinai gintarėja

Tylos mėlynieji sparnai,
Kai uolos po kojomis slysta--
Virš debesio žydi linai,
Laukų prisiminę jaunystę--

O aš tais linais vis brendu--
Šventasis Kalnas vos matos--
Jis šaukia mane vardu,
O pušys, skaidrėjančios metuos,

Sustojo prie kelio plataus,
Į tolumą žvelgia neramią--
Kas mano svajonę priglaus,
Bedugnėmis aižyta Žeme...