tavo laikrodis išmuša nemigą
paskutinę mėnesio naktį,
kai piemuo visą dangų išgano,
kai pasimeta durys nuo raktų
ir neranda būtis išėjimo –
išsidėstom prie kortų karaliais
bediktuodami ateičiai rimą.
horizonte nusvyra lankeliai –
mano akys – juodas sidabras
iš nedirbančios Dievo kasyklos,
kur gyvenimas – vientisas kadras
be tiesos ir verstinių subtitrų.
tavo laikrodis išmuša nemigą,
nors ir taip jau užmuštas esu.
mūsų partija – rytdieną lemianti,
bet karūną turiu – išeinu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-28 21:22:21
Ne tik nemigos svarmenys, pats kūrinys turi svorį... Patiko.
P.s. "iš nedirbančios Dievo kasyklos" - gal geriau būtų "iš neveikiančios Dievo kasyklos"... Bet tai tik mano nuomonė.....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-28 14:34:09
...patiko kūrinio melodingumas ir gili mintis...pritariu Ramunei - pavyko sukurti nuotaiką....
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-11-28 11:11:48
Tikra nemiga su haliucinacijom:)
O jei rimtai - patiko.