Prie Kryžiokų ežero

Čia galima prisiekti akmeniu.
Ir vandeniu.
Ir ąžuolų šaknim giliom.
Išaugome ne kur,
O čia -
      išaugom Lietuvoj.
Perkūnui meldėmės,
Žaibų strėlėm švytruojant dangų
Ir buvom peržegnoti- BŪTI!

Lietuvių žeme,
Nelabai svarbu man
Kunigaikščių kartos-
Kiek  buvo jų,
Kiek būti žada.
Vanduo šaltiniais dar iš žemės teka
Ir vaikšto ąžuolai šaknim,
Paglostę gilų sniegą- kaulus.
Eiliniai parneša man Žalgirį namo
Iš ąžuolų šaknų
Ir deimantams nokinti reikalingos gilumos..
Eiliniai miršta
Arba grįžta,
               pergalėmis nešini.
Eiliniai ir lietuvio paskirtį ir vardą
Man dovanoja,
              paprašydami išsaugot jį.

Ir prisiekiu aš akmeniu,
Ir vandeniu,
Ir ąžuolų šaknim giliom-
Mane augino Dievas čia
Aš - Dievą auginu.
Ar priesaikoje gali būti
           dar kas nors svarbiau?

Eiliniai knygomis nepažymėti
Eiliniai mėtosi nesurastom žvaigždėm..
Pelėda

2007-11-22 17:51:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-11-23 16:51:41

Retos eilės. Geros ir reikalingos... :-)

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-11-22 23:19:17

Patriotiškas. Jau seniai tokį beskaičiau. Galima, o ir reikėtų dar truputėlį redaguoti, išmesti, kas nebūtina, lengviau skaitytųs.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-11-22 23:13:29

Ir akmeniu,ir vandeniu,
Ir ąžuolų šaknim...
Širdies priesaika - spindinčios žvaigždės.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-11-22 22:45:39

CITATA IŠ ŠIO KŪRINIO, kuri patiko išbaigtu eilėraščiu:
"Vanduo šaltiniais dar iš žemės teka
Ir vaikšto ąžuolai šaknim,
Paglostę gilų sniegą- kaulus.

Ir prisiekiu aš akmeniu,
Ir vandeniu,
Ir ąžuolų šaknim giliom-
Mane augino Dievas čia " ----- toksai kaip išbaigtas trumpažanris patiko;

visa kita nepatiko, panegirika, visuose žemėse visuose valstybėse yra istorija, žmonės su savo veiklos sferomis, sportas, menas, švietimas, ir t.t.; (kas liečia mintis, tai pasirodė, tas vardinimas viso to kaip koks panegiriškas popsas)
o tekstas kurį pacitavau, man patiko, kaip išbaigtas, gražus, jautrus kalbėjimas; tikras toksai gyvas paprastas ir meniškas;
:)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-11-22 22:33:44

Eiliniai knygomis nepažymėti
Eiliniai mėtosi nesurastom žvaigždėm...

...taip sminga iki pat sielos gelmių paskutinės šio nepaprastai DIDINGO KŪRINIO eilutės...ir norisi dar ir dar skaityti ...viskas pasakyta , VISKAS JAME SPINDULIUOJA SKAUSMINGA TIESA...ačiū...

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-11-22 20:58:35

man taip (nuoširdžiai sakau) į dūšią krito dvi paskutinės eilutės...
Lyg skaudėdama ši priesaika eina link skaitytojo... bet ąžuolo šaknimis įaugus autoriaus jausmuos....

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2007-11-22 19:29:06

..."Po mūsų nebebus mūsų".

Vartotojas (-a): tatoo

Sukurta: 2007-11-22 19:13:23

Geras kūrinys pilnas patriotizmo, bet man nepatiko.

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-11-22 18:53:05

Visiškai pritariu Kaimyno nuomonei. Sėkmės :)