Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Sezano/Cézanne/ paveikslui.
******
Ar Žemės tą didžiulį kraujo lašą--
Raudoną uolą, trupančią delnuos,
Kalnai, ar lyros baltas sapnas neša...
Tegul vėjažolių melsva gėla dainuos--
Tegu dainuos ruduo ir skardžių nišos,
Nubalusiuos takuos paklys šiaurys--
Raudonos paukštės šįryt kilo visos
Iš švento Kalno...ar kada sugrįš
Susukti lizdo vėjuose žaliuos,
Kur taip arti bedugnė ir dangus--
Kalbėk man nuo uolos - nuo raudonos uolos,
Kaip kraujo lašas didelis žmogus--
Kalnų viršūnėmis nuėjo Lietuva
Su Sezane, Čiurlioniu ir Van-Gogu,
Su pušimi, kaip ašara lengva
Mone lelijomis...bestogiu
Žmogum, kaip ta kraujuojanti uola
Sapnais, kurie į Žemės širdį nyra--
Tegu sužydi mano čia gėla--
Raudos ir guosis Saulės skardžių lyra...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-11-08 12:44:33
sužavėta
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-11-07 18:16:36
iš meno gimsta menas...
Patiko Tavo žodžių.trumpinimai.
:)
Anonimas
Sukurta: 2007-11-07 14:54:28
Matau Cezanne The Red Rock, matau Lietuvą, beeinančią viršukalnėm, ir matau Jus, giedre*26, piešiančią šiltą paveikslą skaitytojui. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2007-11-07 13:54:19
Jausmingai ir skambiai.Gražu.Patiko:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-11-07 06:55:15
Šįsyk - daug raudonos spalvos... Kraujuojanti uola... Ir dar nesužydėjusi gėla...
Bet eilės - kaip visad puikios, net jei ir paveikslas su potėpiais raudonos spalvos...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-07 06:32:46
Tokie pat gražūs vaizdai. Ta pati tvarkinga ir sklandi forma. Ryškus autorės braižas.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-11-07 05:36:20
Dar vienas gražus, mielas, žmogaus širdžiai geras , Tavo, Giedre, eilėrašis.
Kalnų viršūnėmis nuėjo Lietuva
Su Sezane, Čiurlioniu ir Van-Gogu,
Su pušimi, kaip ašara lengva
Būk laiminga, Pušele, ne tik rasoje, bet ir sakuose.. Tai 300-sis Tavo eilėraštis ŽaliojeŽolėje. 300!
Ačiū už juos visus, ačiū už kiekvieną atskirai, ačiū už tą, kuris skirtas Pelėdai. Žodžiu,lenkiuosi poetei Giedrei, mokančiai gyventi kalnuose ir kvepuoti dvasingais vaizdais, mokančia būti Pušele ir gyventi su mumis čia.
Džiaugiuosi, kad sveikinu Tave kartu su ankstyvu Rytu. Nors ir Pelėda, bet man patinka ne tik žmonių šviesa, bet ir laiko...