******
Ar Žemės tą didžiulį kraujo lašą--
Raudoną uolą, trupančią delnuos,
Kalnai, ar lyros baltas sapnas neša...
Tegul vėjažolių melsva gėla dainuos--

Tegu dainuos ruduo ir skardžių nišos,
Nubalusiuos takuos paklys šiaurys--
Raudonos paukštės šįryt kilo visos
Iš švento Kalno...ar kada sugrįš

Susukti lizdo vėjuose žaliuos,
Kur taip arti bedugnė ir dangus--
Kalbėk man nuo uolos - nuo raudonos uolos,
Kaip kraujo lašas didelis žmogus--

Kalnų viršūnėmis nuėjo Lietuva
Su Sezane, Čiurlioniu ir Van-Gogu,
Su pušimi, kaip ašara lengva
Mone lelijomis...bestogiu

Žmogum, kaip ta kraujuojanti uola
Sapnais, kurie į Žemės širdį nyra--
Tegu sužydi mano čia gėla--
Raudos ir guosis Saulės skardžių lyra...