Aš – gyvatė,
Pasisotinus uodega savąja.
Kiek Žaltys benuodys –
Skanauk manuosius obuolius
Be baimės.
Ateis nelauktas šaltas gruodis.
Priimk mane nakvot į klėtį,
Atnešiu šilumos ir laimės.
Aš – laiškas iš praeities,
Skaityk
Mane taip, lyg
Skaitytum paskutinįkart.
Aš pabaigos pradžia
Tavųjų žodžių –
To niekad neišdrįsi tart.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-11-04 12:30:45
Silpnesnis, vaikas šis, pastarieji jo tėvai... palaukit jis užaugs ir taps atrama tėvų... Sėkmė niekad nepamaišo... ypač kai ji nėra atsitiktinė.. Dėkui :)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-03 23:34:32
Silpnesnis nei ankstesnieji.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-11-03 20:44:44
Man patiko. Drąsus, ryžtingas, veržlus.
Sėkmės
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-03 19:58:56
Skaitau be baimės
Eiles prarijusios gyvatės.
Po pabaigos dar atsikąsiu obuolio.
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2007-11-03 19:46:31
kas tiesa tai tiesa... matyt per mažai pavalgęs buvau... :)