Aš – gyvatė,
Pasisotinus uodega savąja.
Kiek Žaltys benuodys –
Skanauk manuosius obuolius
Be baimės.
Ateis nelauktas šaltas gruodis.
Priimk mane nakvot į klėtį,
Atnešiu šilumos ir laimės.
Aš – laiškas iš praeities,
Skaityk
Mane taip, lyg
Skaitytum paskutinįkart.
Aš pabaigos pradžia
Tavųjų žodžių –
To niekad neišdrįsi tart.