Visą laiką - iš ryto, popiet, vakare
Šnibžda kipšas įkyriai į ausį : už ką?
Taip gražiai ir ramiai aš į mirtį ėjau -
Gan sokrališkai naiviai atrodžiau tik sau:
Nebuvai taip aštriai, taip giliai manyje
Nieks nei sienos, nei medžiai neklausė: už ką?
Ir į dangų pakėlus niūrokas akis
Nutylėdavau žodį kaip prakeiksmą -Jis
Gal be reikalo apglėbei šitaip tvirtai -
Jeigu ledas netirpo, tai kam melavai?
Visą laiką - iš ryto, popiet, vakare
Juda lūpos neklusniai tik vieną: už ką?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-11-05 16:03:19
Už ką?
Nuoskaudų retorika.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-11-03 21:11:30
Esi, miela, graži, jaučianti ir suvokianti gyvenimą širdimi poetė.
Būk laiminga.
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-11-03 12:41:56
Gražiai sudėliotas retorinis klausimas.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-11-03 11:54:13
puiku, Ema.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-11-03 01:02:27
...skambus, pilnakraujis, gilus...geras...
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2007-11-03 00:24:19
geriau neklauskit
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2007-11-03 00:17:34
Už ką nuodai
palietė lūpas
kipšas šnibždėjo