Per ūko ir rūko artumą,
per upę nusėdusią naktį
brendam basi – taip būna,
ir būna – privalom apakti,
nes akys ne tylintys veidrodžiai,
jos nardo po degančią praeitį,
po upę lyg skersgatviais – klaidžioja
ir skausmą it piktžoles ravi.
Per oro ir voro tinklainę,
per ribą nugarintą vėjo
žengiam basi – vien klaidos,
čia žingsnių per daug pritrepsėjom.
Iš temstančių Grįžulo ratų,
kur durys į erdvę išmainomos,
iš rimstančio miesto ir gatvės –
pakilo gyvenimų kainos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-28 22:41:05
smagiai susiskaitė, gal kiek su tom kainom nuvylė - tame kad nusėdo subuitiškėjo, jos visada kyla, pinigų niekada nebuvo niekam per daug kiek jų beturėtų, niekas nesako per daug. bet tikrai skaitosi labai smagiai kūrinukas, ir ritmiškai ir žaismingai.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-28 22:29:08
rimtas ir turiningas.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-09-28 21:54:13
Nuostabu.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-28 20:26:10
išties - nuostabūs žodžiai. kelis sykius skaičiau: gražu, erdvu, liūdna - gyvenimiški žingsniukai trepsi :)
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-09-28 19:56:49
Nustebino gerąja prasme. Tik tame jautriame ramume labai garsiai nuaidėjo pritrepsėjimas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-28 19:19:54
...sidabriškam spindesy nuskambėjo...gražu...