Einu į priekį tik tam,
Kad atsisukčiau,
Iš suvaidintos nuostabos
Sušukčiau
Ir nusistebėčiau dirbtinai,
Kaip daug ir greitai nuėjau,
Kaip sunkiai tam kely aš gyvenau.
Negrįžtu atgal tik tam,
Kad nevėluočiau
Vėl būti gerai ir laiku.
Iš suvaidintos nuostabos
Paklausčiau,
Nejaugi myli iš tiesų?
Neprisėdu šalia tako,
Kad nepamirščiau,
Kaip skubu.
Ir uždangai vėl nusileidus,
Nesumaišyčiau vaidmenų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-23 18:32:12
pabaiga nieko tokio,
bet visa kita tik -
dirbtinai pritemptas rimas
ir šabloniukai
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-22 20:33:45
Paskutinės 2 eilutės - labai :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-09-22 17:52:30
o jei atsakys:
myliu?
:)
Vartotojas (-a): genys
Sukurta: 2007-09-22 14:59:32
Man nelabai skambėjo "suvaidinta nuostaba" net nežinau, kodėl, bet kažkaip gal kitaip galima išsireikšti. Gražus paskutinis posmas ;)
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2007-09-22 14:31:27
dienoraštinio tipo darbelis.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-22 12:14:14
...tarsi sapne...