Einu į priekį tik tam,
Kad atsisukčiau,
Iš suvaidintos nuostabos
Sušukčiau
Ir nusistebėčiau dirbtinai,
Kaip daug ir greitai nuėjau,
Kaip sunkiai tam kely aš gyvenau.

Negrįžtu atgal tik tam,
Kad nevėluočiau
Vėl būti gerai ir laiku.
Iš suvaidintos nuostabos
Paklausčiau,
Nejaugi myli iš tiesų?

Neprisėdu šalia tako,
Kad nepamirščiau,
Kaip skubu.
Ir uždangai vėl nusileidus,
Nesumaišyčiau vaidmenų.