. mano žalias švarkas
geras, bet išblukęs...
mano žalias švarkas
naujas, bet nešiotas...
mano skrybėlė –
žalia, kvaila kepurė,
mano skrybėlė –
graži žalia kepurė...
dar kiauras mano batas...
tai visas garderobas,
kuris kainuoja tūkstančius,
bet vertas tik skatikų...
Gal kam kepurės, švarko, bato?
O gal užnuodytos arbatos?..
Gal sielos reik, kvailos, naivios?
Parduodu aš ją kaip paklodę...
juk jos panašios –
abi baltos,
jei tik skalbtos,
o jei neskalbtos,
tai kvepiančios kasdiene duona
nuo stalo kasdieninio...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2007-09-27 15:35:05
pritariu Ramunei: pradžia vaikška, pabaigoje subendusio žmogaus kalba. į akis krenta balta. ji tarsi išskiriama iš viso eilėraščio.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-20 22:21:53
Lyg pavasarėlis
Lietuvos sūnaitėliams - vaikučiams žemdirbėliams...
Vartotojas (-a): genys
Sukurta: 2007-09-20 19:50:22
Oi, labai trūkčiojančiai. Kai kur rimas yra, kai kur ne - vertėtų apmąstyti, ar jo kai kur nereikia. Ir dar skyrybos klaidos. Ir pabaiga. Hm... Kasdiene. Kasdieninio. Tai praktiškai du vienodi žodžiai :) Na, žodžiu, dar manau reikėjo apmąstyti kai kurias vietas, nors šiaip pradžia suintrigavo, bet skaitant apėmė šiokis tokis nusivylimas :) Bet šiaip neblogos pastangos ;) Sėkmės :)