visų pirma ji išnešiojo sūnų –
ramybės raukšlėmis vagotą karį,
jo pirmas miegas – prie karūnos,
bet ne aukso – geležies ir vario.
kai motina po dvyliktojo vakaro
išėjo paliūliuoti savo vaiko,
nerado jo, tik juodą žvakę –
į tryliktąją aušrą tiško laikas.

tada ji išnešiojo skaisčią dukrą
su baltu kryžiumi ant piršto,
bet po nakties jis virto į pabūklą
ir rytui žvanginant dukra turėjo mirti.

--- pilnaties svarstyklėse taika nusvėrė karą,
bet miręs jau negimsta,
tik kapo gėlės šnara.