Aš dažnai skraidau paukščiais
Su nulaužtu sparnu,
Ir man visada klaikiai, žiauriai
Daros baisu,
Kad tiktai nusileidžiant pakilimo keliu
Nenutrūktų ir antras,
Ant kurio aš tupiu...
O antram atsiplėšus
Subyrėtų delnai,
į kuriuos atsirėmę
Buvom tarsi vaikai.
Bet, deja, subyrėjo...
Pasipylė jausmai...
Linksmas vaikiškas juokas
Ir svajonių kalnai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-28 09:08:05
Skaičiau ir galvojau bus baisiau, kai subyrės delnai ir sulūš sparnai-
bet kuomet tai įvyko - pasipylė juokas ir jausmai: o tai juk nėra blogai?! :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-28 09:02:17
Paskutinis ketureilis visai nereikalingas. Visa kita neblogai.