Rudenį lapai krenta iš ilgesio
Į vaiko saujas, prieš atvirą žingsnį.
Rūgpjūčio pabaigą vėjas nudilgina –
Vasaros pulsas perkūnijom tvinksi.
Čia ji, karštaskruostė, buvo svečias,
Čia jis, geltonkasis, prašo išeiti.
Bet ir ketvirto nebūna be trečio –
Žiemos – pavasariai draugiškai keičias.
Bet apie rudenį nuojautos plauko,
Naktys prailgsta, kai dienos trumpėja.
Derlių spalvingą ima nuo lauko –
Buvo toks laikas kai sėjo.
Kas atsitinka, kai vasara miršta,
Kai rankos rudens skruostą paliečia?
Nieko nedoro, tik atveriam indus,
Ir permainų vėjus vėl kviečiam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-08-26 20:01:40
Visa tai-tikra tiesa ir kartojasi amžiais.
Eiliukas patiko.neblogas rimas,ritmas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-26 15:55:34
(tik indą, jeigu, ne indus) čia man gryn daina. su savo nuotaika;
:)