Kai būtis ir buitis pasileidžia,
Tartum bobšės iš kabaretų –
Neliūdėk, šauk kol trejinsis aidas,
Užsidek pelenuos cigaretę.
Neliūdėk, juk išėję sugrįžta,
Tik paliki atvertas duris.
Ir suraišioki virvėmis ryžtą –
Tu ne blogas, gyvenimas tik.
Tik gyvenimas žaidžia iš skausmo,
Tik nelaimėlis retas kvailys.
Išgiedok tą nevykėlių raudą
Ir tylėk, tik tyla nesuklys.
Kai būtis ir buitis pasileidžia,
Gal geriau tu išvis jų nelauk.
Jei ateis, tai su permainų kaukėm,
O jei ne – išdidumo perdaug.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-24 19:34:17
...labai skambus, gilus ir didingas...kertantis, lyg pavasario želmuo...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-24 13:45:21
Taip, tos dvi draugės lyg viena kitai ir priešingos, tačiau jei jau viena išeina, tai neabejotinai ir kita paskui:)
Visiškai nepritariu boar. Geras darbas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-24 12:22:16
nežinau, man šis padrikas. pavadinimas be ryšio; čia viena iš realybių, tai nė buitis nė būtis sankirtoje.
(tik mano nuomonė)
:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-24 11:37:10
"išdidumo perdaug" - bent jau man... gal kam reikia galiu dalį jo atiduoti :)