Kai būtis ir buitis pasileidžia,
Tartum bobšės iš kabaretų –
Neliūdėk, šauk kol trejinsis aidas,
Užsidek pelenuos cigaretę.

Neliūdėk, juk išėję sugrįžta,
Tik paliki atvertas duris.
Ir suraišioki virvėmis ryžtą –
Tu ne blogas, gyvenimas tik.

Tik gyvenimas žaidžia iš skausmo,
Tik nelaimėlis retas kvailys.
Išgiedok tą nevykėlių raudą
Ir tylėk, tik tyla nesuklys.

Kai būtis ir buitis pasileidžia,
Gal geriau tu išvis jų nelauk.
Jei ateis, tai su permainų kaukėm,
O jei ne – išdidumo perdaug.