Iš gyvenimo užribių

Nebėra gero žodžio, mielieji,
Tik įkaušusi, senstanti lyrika.
Ir naktis vėl skausmu išsilieja
Per lango stiklą. Subyru ---

Nebėra netgi popieriaus lapo,
Tiktais posmai eiliuojas prieš tylą.
Mūsų norai, drauge, sutapo,
Pasinerkim į vakaro gylį.

Pasinerkim ir jau neišplaukim,
Nebelaukime spindinčio ryto.
Čia tik mėnuo begėdiškai raukos,
Nei žvaigždių, nei dainų, nusiritom?

Kad nepadeda netgi tabletės,
Visos minos tiksi į veidą.
Užgesink pagaliau cigaretę,
Ir užgesk. Gal pabūkim bebaimiais?
ta_pati

2007-08-21 21:52:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-08-21 22:52:44

šaunus eiliukas, truputis nostalgijos, daug patirties. nustebino tik, kodėl moksleivių kūrybos skiltyje? ;)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-08-21 22:27:39

...gili mintis...labai man patiko kūrinio betarpiškas skambesys ir aktualumas ...