Nebėra gero žodžio, mielieji,
Tik įkaušusi, senstanti lyrika.
Ir naktis vėl skausmu išsilieja
Per lango stiklą. Subyru ---

Nebėra netgi popieriaus lapo,
Tiktais posmai eiliuojas prieš tylą.
Mūsų norai, drauge, sutapo,
Pasinerkim į vakaro gylį.

Pasinerkim ir jau neišplaukim,
Nebelaukime spindinčio ryto.
Čia tik mėnuo begėdiškai raukos,
Nei žvaigždių, nei dainų, nusiritom?

Kad nepadeda netgi tabletės,
Visos minos tiksi į veidą.
Užgesink pagaliau cigaretę,
Ir užgesk. Gal pabūkim bebaimiais?