Šitas laiškas – liūdno rudens
Užlipdytas, sulytas ir drėgnas.
Ryt į lango stiklą barbens
Tik lietus, skarmalais apsirėdęs.
Ryt išeisiu ieškoti naštos
Netoli, ten kur dūsauja obelys.
Vėjas medžio lapais suplos –
Jie nubirs, nes kabėti pabodo,
Kaip pabodo upei lietus –
Ji pritvinko šio dangiško skausmo.
Plauna vėjo išskrostus krantus,
Pasimeldžia, kad jis nebesiaustų.
Šitas laiškas – liūdno rudens,
Liečia voko kraštus saulės lūpos.
Bet nešvies ji, greitai sutems,
O aš verksiu alėjoj priklupus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-20 15:57:18
Nors šis laiškas liūdno rudens, bet Agnės dėka kiekvienam skaitančiam širdelėj barbens :)
Nors ir liūdnas, ašarotas - vis tik saulės lūpom nubučiuotas :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-20 13:19:38
Gražus ruduo, nors ir liūdnas.
Kartais būna ir šviesus liūdesys,
Patiko darbas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-20 11:54:52
gražiai rašote. Ir tvirtai.
:)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-20 11:46:49
"Ryt išeisiu ieškoti naštos,
Netoli, ten kur dūsauja obelys"
šitos eilutės, mano galva, pačios geriausios.
apie laiškus daug prirašyta, tad reikia, mokėti parašyti tikrai kažką nauja.
:)