Eisiu aš arba tu, būt kartu nebegalim,
tavo upės pavasarį turi nuslūgti, bet
neslūgsta, tik kyla į viršų ir dalosi –
vėl prigerti bijau, pavėluoti, užtrukti,
nes pabūt su tavim – tarsi mirti ir gimti,
tarsi būti užstrigusiai tarpe tarp žodžių.
Tavo vandenys supa ir niekad nerimsta,
net lietus, taip kaip tu, nesiryžta pabosti.
Užrakinsiu duris ir užvirinsiu spyną
karštakošėm žvaigždėm, be kurių temsta naktys.
Nebetvindyk namų, nebetvindyk kaimynų,
tiek nedaug teprašau, tik nurimt ir
---užakti---
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-08-26 18:43:10
Labai patyrusio žmogaus mintys, tikrai nemoksleiviškos.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-20 11:54:46
"tavo upės pavasarį turi nuslūgti, bet
neslūgsta, tik kyla į viršų ir dalosi – "
šitai man patinka, o kita - su kita dar daug dirbėt ir tvarkyt įvaizdžius.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-16 23:30:03
Taip jau visada, kai gaisras tai nėr lietaus, o kai nereikia tai lyja ir lyja. Visada ne taip kaip turi būti.
:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-08-16 22:06:56
net lietus, taip kaip tu, nesiryžta pabosti.
šitoje vietoje nelogiška.
tarpe tarp žodžių -negeras pakartojimas
Šiaip geras darbelis, ypač paskutinės eilutės jėgiškos.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-16 22:03:30
Turbūt supykai???? :) Paskutinis posmas man labai fainutis - toks gražus pyktis. (bet ar pyktis būna gražus???) na bet šis - tikrai toks pyktis be pykčio :) Ai taip ir padaryki: užrakink, užvirinki žvaigždėm - juk gaila kaimynų ir tais vandenim užtvindytų savų namų...