Po žiemos langais
Šalna sukaustė žolę.
Žolė – žmonių jausmai –
Geriau jau būtų žiemą pakorę...

Sniege klastingo Gruodžio
Verkia gailestis įklimpęs –
Laimės seniai nesuuodžia...
Tas sniegas niekam tikęs!

Sausio pūgoj
Meilė pasiklydus.
Negyvens ji širdy šaltoj...
Kodėl tam Sausiui nepaslydus?!

Vasario vėjyje –
Sušalusios viltys.
Nedega jos, oi ne...
Kas gi tą vėją nutildys?!

Kodėl tas sniegas krenta?
O vėjas, pūgos siaučia?
Kodėl žiema nesensta?!
Juk per ją žmogus nieko nejaučia...

Bet žiema nebaisi,
Kai ne vienas esi...