Santrauka:
Pabandžiau įsivaizduoti tėvo netektį... Juo labiau , jog mano pusbroliui taip atsitiko, kai jis dar buvo vaikas.
Tamsu...
Tamsiau negu tamsoj...
Gilu...
Giliau negu padangių jūroj...
Ruda dėžutė –
Aplink vainikai.
Mamyte, tu būk gerutė,
Neverk daugiau –
Dievas jį išsirinko.
Aš į vienatvę krentu...
Tėveli, kriskime kartu!
Krentu vis giliau...
Vienatvė sunkiai slegia pečius
Ir tempia mane gilyn.
O aš menu laikus, tuos pačius,
Kai kartu su Tėveliu
Žengėm tiesos artyn.
Tėveli, aš tave myliu!...
Tėveli, ko tu užmigai?
Pabusk, pabusk,
Prašau labai!
Bijau nukrist tamsoj...
Likau aš nežinioj...
Bet aš neverksiu –
Gyvent bandysiu...
Į gyvenimo upę sielą merksiu,
Kol visai nuo vienatvės sulysiu...
Bandysiu,
Bet nežinau, ar pavyks...
Sulysiu,
Nes mano siela tuštumoj išnyks...
Tėveli, man trūksta tavęs...
Kada iš kelionės parvyksi?
Tėveli, ar užmiršai, jog mes
Kartu
Sunyksim...
Į vienatvę vis giliau krentu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2009-12-31 00:16:08
Niekada nebandyk to daryti, nes tai neisivaizduojama, tai randas kurio niekada neužgydisi, patikėk aš jau žinau ką sakau.Tai ištiesu yra baisu
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-18 17:08:42
Eilėmis banguojantis netekties skausmas...
Vartotojas (-a): drakonas
Sukurta: 2007-06-18 17:07:13
Labai skausmingas.. Išgyvenimai atrodo tikri ir tokie stiptūs