Tamsu...
Tamsiau negu tamsoj...
Gilu...
Giliau negu padangių jūroj...

Ruda dėžutė –
Aplink vainikai.
Mamyte, tu būk gerutė,
Neverk daugiau –
Dievas jį išsirinko.

Aš į vienatvę krentu...
Tėveli, kriskime kartu!

Krentu vis giliau...

Vienatvė sunkiai slegia pečius
Ir tempia mane gilyn.
O aš menu laikus, tuos pačius,
Kai kartu su Tėveliu
Žengėm tiesos artyn.

Tėveli, aš tave myliu!...

Tėveli, ko tu užmigai?
Pabusk, pabusk,
Prašau labai!

Bijau nukrist tamsoj...
Likau aš nežinioj...

Bet aš neverksiu –
Gyvent bandysiu...
Į gyvenimo upę sielą merksiu,
Kol visai nuo vienatvės sulysiu...

Bandysiu,
Bet nežinau, ar pavyks...
Sulysiu,
Nes mano siela tuštumoj išnyks...

Tėveli, man trūksta tavęs...
Kada iš kelionės parvyksi?
Tėveli, ar užmiršai, jog mes
Kartu
Sunyksim...

Į vienatvę vis giliau krentu...