Ačiū

Aukštai nepakilau,
o tu liepei nutūpti.
Klausyt nė nemaniau,
Tad privertei suklupti.
Nepabaigiau sakyt –
turėjau vėl kartoti.
Ach, kaip gi nesupykt?
Net uždraudei raudoti!
Gyventi nuobodu...
O tu sakei, jog verta.
– Ar vadovaut sunku?
O gal, Dievuli, lengva?
Dabar tik supratau,
Kodėl turiu kentėti.
Kelionei į žvaigždes –
Trumpam teks palūkėti.
Sau ateitį kuriu,
Teks pastangų įdėti.
Ir ačiū tau tariu.
Prašau, visiems padėki.
jasilioniukė

2007-06-14 17:45:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-06-14 22:33:39

Prašom ;)

Mes padedam žlugdydami,
o pakeliam sutrypdami,
jūs išgyvenate naikinami,
išliekate gyvenimo užgrūdinti...

Juk žvaigždės skaisčiai spindi,
juodžiausiam danguje,
o gėris pasimato
senoj senoj praeityje...

Nepriimam žodelio ačiū,
kol jaučiam pasipriešinimą,
pati turbūt nebejauti
jau padėkojai - nepaklusdama

Užaugsi už mus didesnė svyje ,
ir Tavo ateitis pati ateis pas Tave...

Anonimas

Sukurta: 2007-06-14 21:42:30

Patiko, kad eilutės tarpusavy žaidžia dialogą. Sklandžiai.