Jos mėgstamiausios gėlės buvo pienės, šokoladas ir mėtų arbata. Ji turėjo vienintelį mamos prisiminimą – taškuotą suknelę, kurią ji kartas nuo karto apsivilkdavo ir stebėdavo save veidrodyje – tokią gražią ir netobulą. Ji mylėjo. Tėtį, mokytoją, vieną nepažįstamąjį ir porą draugų. Visą tą laiką, kai tėčio nebuvo, ji prisimindavo jį liūdną, tarsi kažką nutylintį... Jie turėjo keturias sienas. Savo sienas. Jie buvo kaip kava. Kava su cukrum, be magnio. Du viename.
Ji svajojo apie apžvalgos ratą, nes tai priminė mamą. Kartą jos vaikščiojo po Palangą, ieškodamos jo. Rado. Tik jis jau nebeveikė. Po metų jį nugriovė. Ir mama mirė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-13 21:52:51
Man patinka. Keliais sakiniais papasakota tai, kas svarbiausia gyvenime. Banalu tik tai, kad pasakojama apie tai, apie ką rašo visi. O, matyt, rašo todėl, kad gyvenime tai svarbiausia.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2007-06-09 22:39:52
ji, jos, jie ir jo -suskaičiavau, kad autorė pakartojo net 14 kartų. per daug, galima pakeisti kitu žodelyčiu. paparstas, banalus kūrinys.
Vartotojas (-a): Eleanor
Sukurta: 2007-06-08 17:41:34
Žinau tą dainą.Bet tai niekaip nesusiję su ja..Ir panašumo turbūt jokio..Taip sutapo.Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-08 17:20:00
„Atikos“ daina „Du viename“...
ir tavo „Du viename“...
visi po du...viename. Gražu, nors ir liūdni, gilūs išgyvenimai. Bet tai kas gilu — visad grazu. Bent man.
gal visgi yra mažytis panašumas tos dainos ir eilėraščio.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-08 12:40:10
Kaip gražiai, nedaugžodžiaujant, išsakyta meilė, ilgesys, jausmai. Patiko. Sėkmės.