Jos mėgstamiausios gėlės buvo pienės, šokoladas ir mėtų arbata. Ji turėjo vienintelį mamos prisiminimą – taškuotą suknelę, kurią ji kartas nuo karto apsivilkdavo ir stebėdavo save veidrodyje – tokią gražią ir netobulą. Ji mylėjo. Tėtį, mokytoją, vieną nepažįstamąjį ir porą draugų. Visą tą laiką, kai tėčio nebuvo, ji prisimindavo jį liūdną, tarsi kažką nutylintį... Jie turėjo keturias sienas. Savo sienas. Jie buvo kaip kava. Kava su cukrum, be magnio. Du viename.
Ji svajojo apie apžvalgos ratą, nes tai priminė mamą. Kartą jos vaikščiojo po Palangą, ieškodamos jo. Rado. Tik jis jau nebeveikė. Po metų jį nugriovė. Ir mama mirė...