Imu lagaminą ir krūvą laiškų,
Kurių man vis nieks neparašė.
Naivumas ar kas tai – svajom gyvenu,
Realybę parduočiau už grašį.
Mano pasaulis iliuzijų pilnas,
Ten tik šviesa ir pienių laukai.
Kažkur nebūty spektaklis „Mes kilnūs“,
Aš su tavim laiminga čionai.
Mes liečiame dangų pirštų galiukais,
Glostome plaukus šiltais spinduliais.
Nereikia kalbėti net patyliukais,
Nereikia kalbėti, tu juk žinai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-06-04 15:52:45
"Naivumas ar kas tai – svajom gyvenu,
Realybę parduočiau už grašį. " ---- o grašis tai nerealus? Viskas realybė, ir grubioji ir subtilioji materija yra realybė; nelabai pagavau minties, bet supratau taip, lyg ironija pozicijai, kuri aukštindama dvasinę materiją neigia kūną. Tokia lyg ironija to pusiausvyros pažeidimo, kada labai didelė persvara teigiant - absoliutizuojant dvasinį pasaulį. Kartu lyg sarkazmas lyrinio herojaus sau, lyg stebinčio save ir negalinčio atsispirti dvasinio prado aistrai vartoti. Mielas toks; Su tuo grašiu juokingai; Viskas realybė.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-06-04 14:47:07
Realybę parduočiau už grašį. ----? Ši vieta įdomiai suskamba, o visa kita taip girdėta ir blanku.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-04 13:19:18
gražus kūrinukas ir patiko :) tik kodėl pavadinimu "Mes"???
Ir jei nerašyti laiškai tik svajonės -
Lai būna jie tavo jaunystės sparnais.
Jeigu dangų sieki - jau nebėra abejonės -
Kad net ir tyloj skambi gražiausiais garsais...
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-04 13:12:06
Gražus, jausmingas. Sėkmės.
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-06-04 13:11:15
Perskaičiau taip greitai, kaip nekramčius galima nuryti paskutinę vynuogę.
O taip noris, kad liktų prisiminimas. Įsidedu. Paskaitysiu dar ir dar. Tikiu, kad verta ;)