Imu lagaminą ir krūvą laiškų,
Kurių man vis nieks neparašė.
Naivumas ar kas tai – svajom gyvenu,
Realybę parduočiau už grašį.

Mano pasaulis iliuzijų pilnas,
Ten tik šviesa ir pienių laukai.
Kažkur nebūty spektaklis „Mes kilnūs“,
Aš su tavim laiminga čionai.

Mes liečiame dangų pirštų galiukais,
Glostome plaukus šiltais spinduliais.
Nereikia kalbėti net patyliukais,
Nereikia kalbėti, tu juk žinai...