Aš nesuspėjau pažinti laivų be burių,
Nesuspėjau pažvelgti iš nerimo denio,
Bet, prieblandą sapnui iš ryto sukūrus,
Iškėliau bures, gal vėjas paseno,
Kad neslenka dienos, ir netrupa laikas,
O vandenys kaupias pro išgręžtą skylę.
Tik kryptį į vakarus saujoj palaikius,
Jaučiu, kaip beprotiškai nerimas svyla.
Rodyklės užgęsta, kai miršta pavasaris,
Kai debesys byra purūs ir vaikiški.
Užmynusi juos lyg sekamą pasaką,
Jaučiu, kaip banguoja vandenys plaikstomi.
Ir plaukia žvejų laivai pakrypę –
Pavaldžios jiems būna keturios kryptys.
Į vakarus, šiaurę, į pietus ar rytus,
Jų ilgesio raudos galėtų nuvykti.
Tik aš dar bėgu per vandenis, laiką,
Kad spėčiau pažinti, kur nuveda nuorodos.
Taip slegia pečius rodyklės paklaikusios,
Burės subliūkšta, į vėją lekuodamos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-05-23 21:10:11
Rodos viskas taip lengvai parašyta: gyvenimas plaukte plaukia. Labai maloniai skaitosi. Turtinga autorės kalba. Ačiū.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-23 19:27:54
kanas > krantas
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-23 19:26:39
Laivelis burinis ir tu be irklų jūros vidury,
jisai liūliuoja - tu įsiklausai, bet negirdi
nei kiro, nei žuvėdros - vis tik prisimerkęs dar įsižiūri,
bet paukščio sparno pėdsako nėra - net miražu krantų nepamatyti,
Tik baltos burės - orchidėjos merdi pliūkštančiais žiedais,
lyg karščio išsunktos - zuikučiais saulės apsuptais
iš pat zenito gausiai jūros veidrodyje juodame
po švytinčiu vaiskiu dangum negailestingai akinančiai pritaškytais,
Vanduo bekraštis kur tik užmatai ratu
suskirdę lūpos ir baugiai įkaitus oda noksta laukimu
kai paskutinis gėlas lašas gerklėje vandens nusirita -
su juo kartu jauti - viltis beveik nuvysta -
Iki nakties toli - o be žvaigždžių danguj krypties nėra,
o irklų neturi - tik burė įplėšta
ir laivo jokio kiek žvalgais aplink skersai ar išilgai
Sėkmės fortūna gal pasimirė - neduoda tau išvysti...
- - - - - - - -
autorius. kvinta - Ilona
2007. 05. 23diena
(19:20 val.)
_________________________________________________
va tokia nuotaika man atrodo jūsų kūrinyje; LYG TAI BŪTŲ "gyvenimo jūroje"
lyriniam herojuj esant be patirties ir atsiradus kažkokiose labai sudėtingose aplinkybėse,
perskaičius jūsų kūrinį ir pabandžius apibudinti ją (nuotaiką), kokia ji susidaro, komentuoju eilėraščiu. Tai mano išraiška - įspūdis nuotaika perskaičius kūrinį, jį komentuojant eilėraščio forma.
(man taip atrodo jūsų kūrinys - nuotaikos ir situacijos atžvilgiu, plius minties - gyvenimo jūroje be kompaso suplėšyta bure, bet audros nėra, tik kanas toli ir paukščio nė vieno, net neaišku kur jis.).
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-05-23 17:40:43
Man patiko. Sėkmės.