Iš nebūties į nebūtį
Mes nešim savo kryžius,
Bet nesulaukę atpildo,
Pusiaukelėj parkrisim.
Mūs kūnai virs į akmenis,
Bet amžiams neužmigsim.
Šešėliuos nesislėpsime –
Tau atrama paliksim.
Nieks nevaidins gyvenimo,
Nekeis krypties lyg upė.
Iš nebūties į nebūtį...
(Bet tai nereiškia žūti).
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-05-25 10:54:38
Pirmi du posmai tokie slogūs ir sunkūs: nebūtis, kryžių nešimas, kūnai į akmenis. Jau antrame posme truputį atsiranda šviesos:) Ir galiausiai trečias posmas - pats stipriausias tiek poetiškai, tiek mintimi, tiek šviesos srautu. Vis gi, pasilieka klausimas - Kas autorei yra nebūtis?
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-22 19:40:39
Stipru