Iš nebūties į nebūtį
Iš nebūties į nebūtį
Mes nešim savo kryžius,
Bet nesulaukę atpildo,
Pusiaukelėj parkrisim.
Mūs kūnai virs į akmenis,
Bet amžiams neužmigsim.
Šešėliuos nesislėpsime –
Tau atrama paliksim.
Nieks nevaidins gyvenimo,
Nekeis krypties lyg upė.
Iš nebūties į nebūtį...
(Bet tai nereiškia žūti).