žaidžiant metų laikais

man taip sunku pavirst pliusu iš minuso,
sunku pagauti tavo veido brūkšnį,
aš naktyse esu svetys nežinomas,
o tau – aš tarsi lietūs rūgštūs.

ir upės srūva tartum laikas rėčiais,
kiaurai ir blizgančiai, nespėdamos ištarti,
kad dar ne laikas tulpėms nužydėti,
kad dar neužmušti prakiurę vartai,

vedantys į pilką marškinių apykaklę
ir užsupantys miego įsčiose,
kur krosnies karštis viesulais atklykauja,
o moterys be suknių tūptelti nedrįsta,

bet vėl ištirpsta pranašai senųjų šalčių,
kai paukščiai daužosi į lango stiklą,
o vėjas jaučias skaudžiai nusikaltęs,
primindamas mums tai, kas jau netikra.
ta_pati

2007-05-04 21:10:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-05-05 00:14:06

nors jausmiškas, tačiau patiko, nes užkibo pasisekusios eilutės

Anonimas

Sukurta: 2007-05-04 23:47:10

kažkuo labai žavi ;]

Anonimas

Sukurta: 2007-05-04 22:55:09

dar ne laikas tulpėms nužydėti -> subtilu ir žavu ;)
darbas turi šarmo, tikrai turi ;)

Vartotojas (-a): Džyzas

Sukurta: 2007-05-04 21:19:35

Gražus žaismas metų laikais :)