Šįvakar įžeisti stipriai
pamiršti nuoskaudos negali
laikinai nuomuojami dievai,
pietums ar vakarienei papuošiantys stalą.
Žvakėm degantys taip tyliai
bando vis papirkt žmonių mintis,
meluoja, jog danguj iliuzijom nebyra –
viskas, apie ką svajojat, tuoj po kojom kris.
Gaila vaško, sparčiai tirpstančio
ir balsais vis griežiančio karščiau.
Per taurės kraštelį pastebiu, kaip liūdnas miršta
gelsvas dievas, šaukiantis „Užpūsk greičiau, žmogau.“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-04-17 09:05:03
Apie ką čia?:)
Sudomino pavadinimas, o kai perskaičiau - neradau ryšio tarp jo ir eiliaus...
Anonimas
Sukurta: 2007-04-16 23:57:27
idėja tai gera, ne itin dažnai, bet paskutinis posmas silpnokas, ypač
žodžiai kabutėse.