Už lango vėl sniegelis krenta,
o juk žadėjo šilumos.
Ir vėjas klystkelėmis brenda,
vis ieško savo ilgumos.
Turbūt Laplandijos neranda,
Seneliui Šalčiui karšta bus.
Gėles ir pumpurus atranda
ir žalią kilimą laukuos.
Pakilk ir lėk į platų dangų,
surask sau artimus namus.
Paimki snaigę man nuo rankų
ir debesų paklydusius pulkus.
Kad mes galėtume šypsotis,
dalinti laimės kupinus žvilgsnius.
Drugelių lėtas margas šokis
lydėtų mus gyvenimo žingsnius.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-13 23:01:51
Yra šaunių eilučių, o svarbiausia - eilėraštis skamba. Mintis aiški, nesuvelta. Eilėraštis veikia kaip tabletė nuo blogos nuotaikos. Reikia ir tokių; mūsų garsieji poetai prirašė „rebusų“, kurių nė patys nesupranta. Na, o „nelygumus“ ir kirčio klaideles ištaisys laikas.
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2007-04-10 19:38:39
nuotaika tikrai liuks :)
atrodo dabar taip lengva lengva paskaicius - kaip drugelio sparnu plazdejimas :) mmmmm..
aciu :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-10 18:04:55
Visai neblogai sustyguotas moksleiviškas kūrinys.
Visus prikišamus nesklandumus atperka jo nuoširdumas ir gera nuotaika :)
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2007-04-10 14:10:33
Geras.... atspindi tikrą vaizdą ir už mano lango.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-10 14:04:15
vaikams.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-10 14:04:12
Tikiuosi, kad labai nekritikuosite. Tiesiog pažvelgęs pro langą ir išvydęs subjurusį orą, pasiilgau linksmo žvilgsnio ir šiltos šypsenos.